Energetinis Efektyvumas

dėl pastatų sertifikavimo:
+370 620 93343

 


Adresas:
Žalgirio g. 92, Vilnius 09303

 
inner3.jpg

Lietuvoje plinta šildymo sistemos "su apsidraudimu"

Lietuviai, galvojantys apie ateitį, nebepasitiki vien centralizuotu šildymu, todėl ieško įvairių alternatyvų. Derindami skirtingas šildymo sistemas žmonės nori nepriklausyti nuo vienos energijos rūšies. Tai lemia ne tik nestabili situacija naftos rinkoje, bet ir senkantys neatsinaujinančių išteklių resursai. Apie tai kalbėta konferencijoje „Energetiškai efektyvi statyba ir renovacija. Vokiškosios gerosios praktikos projektų Lietuvoje pristatymas“.

Alternatyvomis itin domisi vokiečiai

„Situacijų, kurios galėtų lemti tokių sistemų vystymasi, yra labai daug. Tai ir kuro kainos, ir aplinkos apsauga, įvairios politinės situacijos, atsinaujinančių energijos šaltinių vystymąsis ir, žinoma, galutinių vartotojų apsisprendimas. Kiek man tenka susidurti, dažniausiai tokių sistemų pasirinkimą nulemia du kriterijai – neužtikrintumas dėl energijos išteklių prieinamumo ir noras pasikeitus situacijai turėti alternatyvų. Norima užsitikrinti ir eksploatacinį saugumą“, - pabrėžė konferencijoje pranešimą skaitęs bendrovės „Viessman“ atstovas prekybai Marijus Digrys.

Jis sako pastebintis, kad šildymo sistemų kombinavimas ypač populiarus Vokietijoje. Ten žmones dairytis tokių galimybių skatina valstybės siūlomos įvairios kompensacijos. Nors Lietuvoje 
neturime daug galimybių disponuoti tokia parama, tačiau noras nepriklausyti nuo vienos energijos rūšies didėja ir mūsų šalyje.

Specialistas pateikia keletą pavyzdžių. Vokietis, atnaujinęs savo šildymo sistemą ir įsigijęs modernų kondensacinį katilą, gali gauti iki 500 eurų finansinę paramą, papildęs sistemą saulės kolektoriumi karštam vandeniui ruošti ar šildymo sistemai paremti - iki 1,5 tūkst. eurų. Papildomas finansavimas žadamas ir tiems, kurie pagrindinę šildymo sistemą papildo šilumos siurbliu.

„Iš principo kombinuoto šildymo sistemos mažina priklausomybę konkrečiai energijos rūšiai, todėl jos tampa vis populiaresnės. Variantų gali būti įvairių – dujos, granulinės sistemos, šilumos siurbliai, šilumos siurbliai kombinuoti su saulės sistemomis“, - vardijo M. Digrys ir pasiūlė kiekvieną iš galimų variacijų apžvelgti detaliau.

Ar egzistuoja efektyviausia šildymo sistemų kombinacija?

Dujinio/skysto kuro deginimo technika, anot specialisto, gali pasigirti keliais privalumais. Visada turimas pakankamas galios rezervas, šios technikos įrengimas pakankamai nesudėtingas.

„Renovuojamuose pastatuose, kuriuose ne visada užtenka žemų šildymo sistemos temperatūrų, tokia technika pakankamai efektyviai gali užtikrinti aukštas termofikacinio vandens temperatūras. Nereikia didelių talpų akumuliavimui“, - vardijo „Viessmann“ atstovas prekybai.

Kalbėdamas apie šilumos siurblius M. Digrys išskyrė vieną aspektą - jų įdiegimui reikia gerokai aukštesnės kompetencijos darbuotojų, todėl ir patys procesai tampa sudėtingesni.

Kombinuoti galima ir įvairius kieto kuro variantus. Šiuo metu, anot pranešėjo, gana populiarios yra kieto kuro granulės. Lietuviai, tiesa, vis dar labiau taiko pigesnę alternatyvą - kūrena malkas.

„Lietuvoje bet kokiu atveju yra gerokai populiaresnės malkos. Tiek jos, tiek ir kieto kuro granulės yra gana didelio galingumo, tinka aukštoms temperatūroms. Aišku, tam reikia pasiruošimo. Tų pačių granulių reikia užsipirkti visam šildymo sezonui. Lygiai taip pat ir malkų reikia pasiruošti keletui sezonų į priekį, kad jos būtų pakankamai sausos efektyviam naudojimui“, - sakė M. Digrys.

Esamos šildymo sistemos papildymas saulės baterijomis ar kolektoriais turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų. Tarp pastarųjų specialistas minėjo jos priklausomumą nuo aplinkos sąlygų – saulėtumo.

„Iš principo saulės energija yra ne visada prieinama, jos negali įjungti kaip standartinio šildymo prietaiso. Tokia alternatyva reikalauja taipogi nemažai kompetencijos – tiek išmanyti produkto specifiką, tiek žinoti jo montavimo ypatybes. Neturint šių žinių, gali padaryti tik blogiau. O blogai veikianti sistema vartotojui neatneš jokios naudos. Be pagrindinio šilumos šaltinio saulės sistemos veikti negali, o visada veikiant pagrindiniam šildymo šaltiniui, vartotojas to gali ir nepajusti, nors investavo pinigų“, - aiškino M. Digrys.

Specialisto teigimu, nors šildymo sistemų kombinacijų yra daugybė, sunku pasakyti, kuri būtų idealiausia, nes visos turi ir privalumų, ir trūkumų.

Saulės energiją naudoja ir „Ikea“

Kombinuoto šildymo sistema, anot konferencijos pranešėjo, gali būti taikoma ne tik individualiuose namuose, bet ir prekybinio tipo pastatuose. Geras pavyzdys – Lietuvoje neseniai duris atvėręs prekybos centras „Ikea“.

„Įmonės savininkai nusprendė investuoti į saulės energiją ir užtikrinti restoranams karšto vandens tiekimą. Projektavimo metu patiems užsakovams buvo sunku prognozuoti, kiek vandens bus vartojama. Skaičiai buvo gana įspūdingi – maždaug 12 kubinių metrų per dieną. Projektuojant sistemą teko remtis gerokai sumažintais skaičiais. Pačioje pradžioje buvo suprojektuota beveik 270 kv. m saulės kolektorių paviršiaus ploto, tačiau vėliau apsistota ties 170”, - pasakojo M. Digrys.

Anot specialisto, „Ikea“ centre saulės energijos sistema veikia kartu su centralizuotais šilumos tinklais. Miesto tinklai užtikrina karšto vandens tiekimo stabilumą, o saulės energija yra naudojama tik kaip papildomas šaltinis.

„Jeigu mes 9 kubinius metrus geriamojo vandens šildysime tiesiogiai, o saulės nevisada bus, vanduo galimai nesušils iki reikiamos temperatūros, kuri atitiktų higienos reikalavimus. Todėl didelėse akumuliacinėse talpose šildomas termofikacinis vanduo, kuriam higienos normos nesvarbu. Po to geriamas vanduo yra pašildomas tarpiniame boileryje ir galiausiai vandens sušilimą iki reikiamos temperatūros garantuoja šilumos tinklai“, - sistemos veikimo principą paaiškino M. Digrys.

Vyras pastebi, kad kombinuojant dvi šildymo sistemas ir dirbant su šilumos tinklais išryškėjo viena ypatybė – į šilumos tinklus grįžtanti šilumnešio temperatūra dėl saulės energijos naudojimo pakilo, o tai sumažino energijos kiekį, kurį šilumos tinklai gali atiduoti.

„Buvo ieškota įvairių kompromisų, bet kadangi investuotojai yra ne lietuviai – švedai, jie geriau sutiko už tai mokėti baudas, bet pasigaminti energijos, kuri yra ekologiška“, - pasakojo M. Digrys.

Lietuvoje įgyvendinti kombinuotų šildymo sistemų pavyzdžiai

Bendrovės „Viessmann“ atstovas konferencijos metu įvardijo ir keletą įdomesnių kombinuoto šildymo pritaikymo pavyzdžių Lietuvoje.

Viename privačiame name Kačerginėje, Kauno rajone suderintos dvi šildymo sistemos – pagrindiniu šilumos šaltiniu pasirinktas šilumos siurblys, o papildomu – saulės energijos sistema.

„Užsakovas pasirinko gana įdomų variantą – suprojektuoti saulės kolektorius ant judamos konstrukcijos, kuri maksimaliai sugaudo saulės spindulius. Tokia sistema reikalauja nemažai darbo, nes reikia viską teisingai suskaičiuoti. Pagal prioritetus pirma sistema šildo geriamąjį vandenį, po to – baseiną, kas lieka – padeda šilumos siurbliui kartu šildyti pastatą“, - pasakojo M. Digrys.

Jis paminėjo ir kelis namus Vilniuje, Santariškių kotedžuose „Mėta“. Ten sumontuoti saulės kolektoriai ne tik šildo karštą vandenį, bet ir padeda papildomai šildyti patalpas.

„Inovatyvių spendimų taikymas leido Santariškių namams pelnyti 2012 m. metų gaminio aukso medalį. Vidutinės išlaidos įrengtai katilinei buvo 30 proc. mažesnės, lyginant su miesto tinklais. Aišku, šalia esančių namų su geoterminiu šildymu išlaidos - iki 45 proc. mažesnės“, - sakė M. Digrys.

 Privačiame name Kaune, Medeinos rajone taip pat buvo įrengta keletas šildymo kombinacijų. Saulės sistema suprojektuota šildyti termofikacinį vandenį patalpų šildymui, ruošti geriamąjį vandenį ir palaikyti pastovią temperatūrą baseine.

Delfi Grynas, 2013 10 23

http://grynas.delfi.lt/aplinka/lietuvoje-plinta-sildymo-sistemos-su-apsidraudimu.d?id=63107082